Projektai

Didžiausias geležinkelių infrastruktūros objektas Baltijos valstybėse. 

Projekto vykdymas: 2013 - 2014 m.

Užsakovas: AB „Lietuvos geležinkeliai“

Rangovai: AB „Eurovia Lietuva", UAB „Geležinkelio tiesimo centras", AB „Panevėžio keliai", UAB „Alkesta".

UAB „Milsa" pateikė daugiau kaip 400 tūkst. t.  geležinkelio skaldos balasto fr. 31,5-63mm.

Projekto vykdymas: 2018-2019 m.

Užsakovas: JAV kariuomenės inžinierių korpusas.

Rangovas: UAB „Mitnija“.

Betono gamybą vykdė UAB „HC Betonas“.

UAB „Milsa“ pateikė granito skaldą fr. 4-16 mm. (14000 tonų) ir granito skaldą fr. 16-32 mm. (5000 tonų).

Magistralinio kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ruože ties „Mega“ magistralė buvo platinama iki 10 eismo juostų, papildomai įrengiant greitėjimo ir lėtėjimo juostas. Be to, buvo padaryti atskirti skirtingo greičio srautai, todėl dviem vidurinėmis eismo juostomis tranzitinis transportas galės važiuoti greičiau. Transporto mazgo ties „Mega“ remonto darbų vertė – 17,5 mln. eurų.

Projekto vykdymas: 2019-2020 m.

Užsakovas: LAKD

Rangovai: UAB „Fegda“

UAB „Milsa" pateikė virš 40 tūkst. tonų dolomito skaldos mišinio kelio statybai.

Tikslas, sujungti europine vėže Kauno geležinkelio stotį su Palemone įsikūrusiu Kauno intermodaliniu terminalu. 

Projekto vykdymas: 2018-2020 m. 

Užsakovas: AB „Lietuvos geležinkeliai“

Rangovai: Leonhard Weiss OU, AB „Autokausta“ ir UAB „Hidrostatyba“.

UAB „Milsa" pateikė virš 88 tūkst. tonų geležinkelio balasto kelio statybai.

Prieš statybų pradžią šią sankryžą kasdien kirsdavo 60 tūkst. Po sankryžos rekonstrukcijos atvertas keturių eismo juostų ir daugiau kaip 800 metrų ilgio tunelis, kurio centrinė 89 m ilgio dalis yra uždengta. Virš šios perdangos įrengta reguliuojama aštuonių eismo juostų Liepkalnio gatvės sankryža, iškiliosios pėsčiųjų perėjos bei saugumo salelės. Greta sankryžos įrengti pėsčiųjų ir dviračių takai, neregių ir silpnaregių vedimo sistemos, bei, visos sankryžos su tuneliu, apšvietimas. Sankryžoje įrengta visomis eismo kryptimis valdoma vaizdo stebėjimo sistema, o šviesoforai sujungti su automatizuotu eismo valdymo centru. Viena iš daugiausiai dėmesio susilaukusių temų tunelio statybų metu – šalia esantis Vilniaus oro uostas bei ten be pertraukų besileidžiantys ir kylantys lėktuvai, mat virš šios sankryžos keliolikos metrų aukštyje yra lėktuvų eismo koridorius, sudaręs ne vieną inžinerinį galvosūkį tiek statytojui, tiek projektuotojams, tiek ir rangovams. 

Projekto kaina apie 31 mln. Eur. dalį lėšų projekto įgyvendinimui skirs Vilniaus miesto savivaldybė, apie 22 mln. skirs Vyriausybė.

Projekto vykdymas: 2020-2021 m. 

Rangovai: UAB „Fegda“, UAB „Tilsta“.

UAB „Milsa" pateikė apie 22 000 t. granito skaldos betonui ir asfaltui bei apie 5000 t. dolomito skaldos pagrindams.

Darbų pradžia: 2019 m.

Darbų pabaiga: 2021 m. gruodžio mėn.

Darbų generalinis rangovas: didžiąją dalį rangos darbų atliko rangos bendrovė AB „Kauno tiltai“, kitą dalį rekonstrukcijos programos darbų atliko kompanija UAB „Fegda”.

Darbų metų oro uostas nebuvo uždarytas, skrydžiai buvo vykdomi.

Projekto metu UAB „Milsa“ pateikė 22 000 t. dolomito skaldos fr. 0/45mm., bei 5000 t. granito skaldos 0/45 mm..

Bunos šiuo metu yra statomos Nemuno atkarpoje nuo Kauno iki Kuršių marių. VĮ „Vidaus vandenų kelių direkcija"  nuo 2021m. pavasario uoliai vykdo ambicingą projektą – 2023 metais Nemuno vagoje atsiras ne mažiau negu 500 bunų. Buna – iš gamtinių medžiagų supiltas barjeras – akmeninis „liežuvis“. Tam tikru atstumu statmenai upės srovei įrengiami kyšuliai. Taip tarsi imituojamas upės vagos susiaurėjimas. Tokiu būdu upės srovė sustiprėja ir pati sėkmingai išvalo savo giliausią vagos vietą, ją ištiesina. Visos upės sąnašos jau sėda ne laivybai skirtoje vagos dalyje, o už bunų, į pakrantės pusę.

Bunos  statybai naudojamos natūralios medžiagos, dolomito akmuo filtraciniame sluoksnyje, granito akmuo, kaip aptaisos akmuo. Filtracinio sluoksnio dolomito akmuo fr. 63-180 mm., o aptaisos akmuo fr. 180-480 mm..

2021m. UAB „Milsa“ pateikė dolomito akmens fr. 63-180 mm. – 77 000 tonų, granito akmens fr. 180-480 mm. – 75 000 t.

Pagrindinis rekonstrukcijos akcentas – kapitalinis kilimo ir tūpimo tako dangos remontas, kurio metu buvo pakeisti ne tik asfalto sluoksniai, bet ir giliau esantys betono, skaldos sluoksniai. Jie buvo ne tik atnaujinti, bet ir pastorinti, kad takas atitiktų naujausius oro uostams keliamus reikalavimus. Taip pat įrengta visiškai nauja paviršinių nuotekų surinkimo ir signalinių žibintų sistema. Rangovas latvių bendrovė AS „A.C.B.“ rekonstravo beveik 2,3 km. ilgio ir 60 m. pločio kilimo ir tūpimo taką, įskaitant naujai nutiestus šoninius kraštus, kurie pagerino orlaivių kilimo ir tūpimo tako saugumą. Projekto metu buvo išmontuota apie 170 tūkst. kvadratinių metrų senosios dangos. Infrastruktūros atnaujinimui iš viso panaudota apie 83 tūkst. tonų asfalto mišinių, 190 tūkst. tonų mineralinių medžiagų, 800 tonų betono.

UAB „Milsa“ šiam projektui pateikė dolomito skaldos mišinį fr. 0/45 mm. – 40.000t, ir granito skaldos asfalto gamybai apie 40 000t.