Moksliniai tyrimai


Milsa ir ko grupė, glaudžiai bendradarbiauja su mokslo tyrimo grupėmis ir atlieka įvairiausius bandymus. Apie juos galite plačiau pasiskaityti pateiktuose straipsniuose:

2014 04 03 Gamtos tyrimų centro, Geologijos ir geografijos institutas
GRANITAS IR DOLOMITAS: sudėties, kilmės, antrinių procesų, panaudojimo galimybių palyginamoji studija
 

Granitas – magminė intruzinė uoliena, o dolomitas – nuosėdinė. Dėl skirtingos kilmės smarkiai skiriasi jų fizinės –mechaninės savybės. Granitas kristalizuojasi iš aukštos temperatūros (600-700o C) lydalo Žemės gelmėse, todėl mineralai suaugę sienelėmis ir labai sukibę – nepažeisto granito poringumas tesiekia 0,01. Dėl to granitas atsparus aukštos temperatūros poveikiui ir turi mažą vandens įgeriamumą (įgertis 0.2-0.5%), t.y. yra praktiškai nelaidus vandeniui. Granitas kaip statybinė medžiaga naudojamas ilgaamžiams statiniams, apdailai, užpildams. Uoliena tanki ir gana sunki (2600 g/m3 ), atspari gniuždymui (stipris gniuždant 100 – 300 MPa; Gurskis, 2008). Granito skalda ir blokai į Lietuvą atvežama iš Skandinavijos šalių, Baltarusijos ir Ukrainos.
Dolomitas sąlyginai minkšta, lengvai pjaustoma ir trupinama uoliena (tankis 2200-2700 g/m3 ; stipris gniuždant 20-120 MPa; Jaeger ir Cook, 1979). Paprastai naudojama kelio skaldai gaminti. Lietuvos šiaurinėje dalyje dolomito klodai slūgso arti žemės paviršiaus, todėl jis čia kasamas ir naudojamas statybų bei kitose pramonės šakose. Devono sistemos dolomitas kasamas Petrašiūnų ir Klovainių karjeruose Pakruojo rajone. Dolomito uoliena sudaryta iš minkšto mineralo dolomito (kietumas pagal Moso skalę 3,5-4) su dar minkštesnių kalcito (kietumas 3), arba gipso (kietumas 2) priemaiša. Dėl grūdelių sukibimo laipsnio ir uolieną sudarančių minkštų mineralų dolomito uolienos stipris gniuždant nedidelis ir labai kaitus (qu – 20-120 MPa), o vidinio trinties kampo φ reikšmė apie 1, atsparumas suspaudimui nedidelis (qs – 0,5- 4 MPa), mažas atsparumas pastoviai apkrovai, apibūdinamas Šmito (Schmidt) kietumo indeksu (35-51). Dėl dolomito minkštumo jis lengvai pasiduoda apdorojimui ir abrazijai.
Taigi, granitas - kieta, vientisa uoliena, atspari apkrovoms ir vandeniui. Dolomitas – sąlyginai minkšta, poringa uoliena, netinkama ilgalaikėms apkrovoms (sudylanti) ir veikiama vandens. Plačiau galite skaityti...
 

2013 06 19 Kauno Technologijos Universitetas, Statybos ir Architektūros Fakultetas, Statybinių Medžiagų Katedra
Granitinės skaldos atliekų panaudojimo betonuose tyrimai 

 

Pirmame skyriuje atlikta granitinės uolienos analizė, kurioje išnagrinėtos pagrindinės uolienos fizikinės, mechaninės ir šiluminės savybės. Taip pat nustatytos granitinės skaldos gamybos atliekos (toliau granito nuoplovų) pagrindinės savybės: vidutinis dalelės tankis, savitasis paviršius, granuliometrinė sudėtis ir elementinė sudėtis.
Antrame skyriuje ištirta maltų ir nemaltų granitinės skaldos gamybos atliekų savaime susitankinančiuose betonuose panaudojimo galimybės. Šiame skyriuje nustatytas optimalus granito nuoplovų malimo laikas naudojant rutulinį malūną, nustatytą granito nuoplovų savitojo paviršiaus įtaka savaime susitankinančio betono tankiui ir stipriui gniuždant. Pagal tai atliktas savaime susitankinančio mišinio projektavimas. Projektavimo metu buvo užsiduota projektuoti SF2 (660-750 mm) pasklidimo klasės SSB mišinį. Parinktas optimalus kiekis granitinių nuoplovų ir cheminių priedų kiekis bei atliktas SSB betono atsparumo šalčiui prognozavimas.
Trečiame skyriuje ištirta granitinės skaldos gamybos atliekų panaudojimo įprastiniuose betonuose galimybės. Tyrimuose granito nuoplovas buvo prasijotos per 1 mm sietą. Keičiant 0/4 frakcijos Rizgonių karjero smėlį į prasijotas granito nuoplovas buvo sumaišyti betono ir smėlbetonio mišiniai bei nustatytos pagrindinės fizikinės ir mechaninės savybės: slankumas, mišinio oro kiekis, tankis, gniuždymo stipris, stipris tempiant, poringumo parametrai bei atliktas vizualinis betono bei smėlbetonio vertinimas.
Ketvirtame skyriuje ištirta granitinės skaldos gamybos panaudojimo ypač stipriuose betonuose galimybės. Tyrimuose granito nuoplovos buvo malomos vibro malūnų. Skirtingo smulkumo granito nuoplovos buvo keičiamos į maltą kvarcinį smėlį ir į cementą. Nustatytas optimalus granito nuoplovų kiekis ypatingai stipriuose betonuose, atliktas ypatingai stipraus betono mišinio projektavimas, nustatytos pagrindinės fizikinės ir mechaninės savybės: dinaminė mišinio klampa, tankis ir gniuždymo stipris.
Penktame skyriuje atlikta granitinės skaldos gamybos atliekų panaudojimo sausų mišinių gamyboje literatūros analizė. Supažindinta su sausų mišinių raida, pateikti standartai, pagal kuriuos klasifikuojami sausi mišiniai, bei metodai įvertinantys sausų mišinių savybes, aprašyti pagrindiniai mišiniuose naudojami komponentai ir jų kiekiai, pateiktas sausų mišinių klasifikavimas ir optimali granuliometrinė kreivė.
Šeštame skyrių pagal penkto skyriaus literatūros analize atliktas specialios paskirties cementinių mišinių su granitinės skaldos gamybos atliekomis tyrimai. Tyrimuose panaudojant ypatingai mažus cemento kiekius ištirta, įtaka sausų mišinių pagrindinėms savybėms: slankumui ir stipriui gniuždant.
Septintame skyriuje pagal penkto skyriaus literatūros analize ir šešto skyriaus tyrimo rezultatus atliktas keraminių plytelių klijų sudėčių parinkimas panaudojant granitinės skaldos gamybos atliekas. Šioje dalyje buvo atliktas plytelių klijų projektavimas ir suprojektuotų klijų savybių palyginimas su šiuo metų plačiausiai rinkoje sutinkamų plytelių klijų savybėmis. Plačiau galite skaityti...

 2013 Vilniaus Gedimino Technikos Unversitetas
Granito miltelių panaudojimo kelių tiesimo medžiagų gamybai modeliavimas 


Mineraliniai milteliai yra svarbiausias struktūrą formuojantis asfalto mišinių komponentas. Skirtingai nuo smėlio ir tuo labiau nuo skaldos, mineraliniai milteliai turi didžiausią paviršiaus plotą, kuris sudaro iki 90-95 % visų į asfalto mišinį įeinančių mineralinių medžiagų suminio paviršiaus ploto.
Reikalavimus aktyvintiems mineraliniams milteliams reglamentuoja Lietuvos standartas LST 1419 „Automobilių kelių asfaltbetonis ir jo mišiniai. Reikalavimai aktyvintiems mineraliniams milteliams“, o neaktyvintiems mineraliniams milteliams – darnusis Europos standartas LST EN 13043+AC „Keliams, skridimo aikštėms ir kitoms eismo zonoms naudojamų bituminių mišinių ir paviršiaus apdorojimo sluoksnio mineralinės medžiagos“.
Kadangi Lietuvos automobilių kelių ir gatvių dangų konstrukcijų darbo sąlygos pasižymi
padidintu drėgmės ir šalčio poveikiu, dideliu (70-80) užšalimo - atšilimo ciklų per metus skaičiumi, todėl gaminami asfalto mišiniai turi pasižymėti dideliu atsparumu vandens ir šalčio poveikiui. Viena iš sąlygų šiam atsparumui užtikrinti yra aktyvintųjų mineralinių miltelių naudojimas.
Kaip matyti iš teorijos ir praktikos, bitumai su karbonatinėmis mineralinėmis medžiagomis sąveikauja gerai. Tačiau ar mineraliniai milteliai iš granito, kurio pagrindą sudaro magminė uoliena, tiks asfalto mišiniams ir turės gerą sąveiką su bitumu, bus galima teigti tik atlikus asfalto mišinių su granito milteliais ir dolomitiniais mineraliniais milteliais laboratorinius tyrimus bei išanalizavus ir įvertinus gautus rezultatus. Plačiau galite skaityti...

2015 01 Vilniaus Gedimino Technikos Unversitetas
Skirtingų rūšių mineralinių medžiagų ir bituminės emulsijos panaudojimo įrengiant automobilių kelių paviršiaus apdarą, tyrimas ir vertinimas

Tyrimo metu vertintos granito skaldos fr. 5/8 ir I klasės dolomito skaldos fr. 5/8 bei fr. 8/11 tenkina norminių dokumentų reikalavimus mineralinių medžiagų fizikinėms ir mechaninėms savybėms.
Visų mineralinių medžiagų atsparumo trupinimui (Los Andželo rodiklio) vertės ne didesnės nei 20, t. y. tenkina dokumente TRA APM 10 nurodytus reikalavimus (LA20). Taip pat, tyrimais nustatyta, kad granito skaldos fr. 8/11 atsparumo trupinimui Los Andželo rodiklio vertė yra geriausia (LA15). Visų mineralinių medžiagų atsparumo dėvėjimuisi (Devalio rodiklio) vertės mažesnės nei 15, t. y. tenkina dokumente TRA MIN 07 nurodytus reikalavimus (MDE15). Taip pat, tyrimais nustatyta, kad visų mineralinių medžiagų fr. 5/8 atsparumo nusidėvėjimui vertės mažesnės nei fr. 8/11 bei granito mineralinės medžiagos yra atspariausios nusidėvėjimui.
Granito ir dolomito (I ir II klasės) skaldos cheminė analizė rodo, kad granito skaldoje yra kvarco ir silicio dioksido, kurie yra pagrindiniai elementai įtakojantys adheziją, o dolomito skaldoje silicio dioksido formos kristobelito yra daugiau nei 10 kartų mažiau.
Kita mineralinės medžiagos savybė, įtakojanti adheziją, yra dalelės paviršiaus tekstūra. Dalelę lygia paviršiaus tekstūra lengviau padengti bituminio rišiklio sluoksniu, tačiau šios mechaninis sukibimas prastesnis nei dalelės nelygiu (šiukščiu) paviršiumi (Diederik... 2008). Dolomito skaldos paviršiaus tekstūra lygesnė nei granito, todėl granito adhezija su bituminiais rišikliais turėtų būti geresnė nei dolomito.  
Taip pat, tyrimais nustatyta, kad visų rūšių mineralinių medžiagų, kurių skaldelės fr. 8/11, tiesioginės sukibimo gebos vertės didesnės nei smulkesnės frakcijos skaldelės fr. 5/8. Tai galima pagrįsti didesniu paviršiaus plotu, o tuo pačiu ir didesniu porų skaičiumi dalelės paviršiuje.
Lyginant mineralines medžiagas, nustatyta, kad granito skaldos sukibimas yra geresnis nei dolomito skaldos. Plačiau galite skaityti...

 

 

Kontaktai

Elektrėnų g. 16, LT-51205 Kaunas
Tel./faksas: +370 37 352365
El. paštas: info@milsa.lt Plačiau